Galingų protėvių jėga niekur nedingo, bet kol kas miega giliu miegu.
Svarogo naktis jau pasibaigė ir tyra šviesa mums apie tai patvirtina!
Šiame skyriuje mes pateikiame fotografijas su kai kuriais paaiškinimais, kurie demonstruoja Nikolajaus Levašovo sukurto ir jo valdose Prancūzijoje patalpinto psi-lauko generatoriaus veikimo rezultatus. Tą generatorių autorius pavadino Gyvybės Šaltiniu, jo poveikis numatytas ribotoje teritorijoje, užtikrina daug didesnę tame parko plote pasodintų augalų “sveikatą” ir derlingumą. Visiškai nenaudojamos jokios cheminės trašos, herbicidai arba pesticidai, ir tam nėra jokio poreikio. Generatoriaus poveikio dėka visi augalai labai stiprūs ir sveiki, juos apsaugo specialiai sukurta programa. Papildomą informaciją ir reikalingus paaiškinimus galima rasti straipsnių Gyvybės Šaltinis serijoje.
Čia pateiktos Svetlanos de Rogan-Levašovos darytos fotografijos, kurios dalinai sudėtos į straipsnių Gyvybės Šaltinis seriją. Tose fotografijose užfiksuoti unikalūs rezultatai nekelia jokių abejonių dėl jų tikrumo ir realumo. Neimanoma pervertinti tų rezultatų naudingumą ir svarbą žmonijai: jie kalba apie tai, kad nealinant ir nenaikinant dirvos, derlingumą galima padidinti kartais. Atidus skaitytojas iš karto pastebės panašių Generatorių panaudojimo pranašumus: augalų nereikia trešti jokiais nuodais, kuriuos kažkodėl vadina cheminėmis trašomis, pastoviai laistyti, ginti nuo kenkėjų kitais nuodais, kurie žudo ne tik kenkėjus, bet ir pačius augalus. Generatorius pagal nustatytą programą veikia dirvą, todėl ji palaipsniui optimaliai pasikeičia ir prisitaiko prie konkretaus augalo poreikių. Keisdamas Generatoriaus veikimo programą, autorius veikia augalus, keičia jų savybes ir kokybes tokiu būdu, kad augalams nebaisios ekstremalios oro sąlygos: šalčiai, sausros; ir jie duoda po kelis derlius per metus iš tikrųjų ekologiškai švarių, skanių ir naudingų vaisių. Dirva nenualinama, o atvirkščiai, pastoviai atsistato ir gerėja. Skamba fantastiškai, bet realybėje ta “fantastika” galima akivaizdžiai įsitikinti …
Šiame skyriuje Jūs galite peržiūrėti daugybę be galo įdomių fotografijų ir savo akimis pamatyti, švelniai tariant, nepaprastas gėles, medžius ir vaisius, kurių niekur daugiau nėra tokiu pavidalu, kaip čia. Jūs galite iliustracijas nusikopijuoti didesniame formuote, peržiūrėti monitoriuje arba detalesniam tyrinėjimui kokybiškai atsispausdinti. Norėdami atsidaryti padidintą iliustraciją, pele paspauskite ant jus sudominusio paveikslėlio …
1 Dalis. 2005 metai
...Prie eksperimentų su augalais aš gįžau tik 2003 metais, kai mūsų valdose Prancūzijoje prasidėjo darbai tvarkant parką ir įrengiant magnolijų sodą. Kaip parkas, taip ir magnolijų sodas buvo tvarkomas pagal mano žmonos Svetlanos dizainą. Tam ji specialiai iki smulkmenų išstudijavo specialią literatūrą apie augalų rūšis, jų auginimo sąlygas, apie įvairių rūšių suderinamumą ir t.t. Ir sukūrė nuostabaus grožio parką ir magnolijų sodą. Parke buvo surinkti unikalūs augalai, vieni iš kurių — retai pasitaikantys Europoje, o kiti — iš viso Europoje auga tik vienoje vietoje — mūsų parke ir magnolijų sode. Ypač daug retų rūšių sode, kuriame surinkta apie keturi šimtai įvairių rūšių magnolijų, kai kurių rūšių Europoje yra tik vienas egzempliorius. Mūsų magnolijų sodas, iš principo toks vienintelis Europoje, kuriame surinkta tiek magnolijų rūšių. Bet kai kurie sodinukai buvo tokie mažyčiai, kad būtų prireikę dešimčių metų, kad mūsų parkas ir sodas įgautų norimą grožį ir didingumą. Ir mano žmona Svetlana paklausė: “Ar įmanoma ką nors padaryti, kad ji galėtų pasigrožėti parko ir sodo grožiu ir savo darbo rezultatais dar gyvai esant?!”
Ir čia aš prisiminiau apie savo buvusius bandymus su augalais, apie tai, kad kambarinė gėlė iš lapo išaugo ir pradėjo žydėti per keletą mėnesių, kai visiems kitiems to augalo giminaičiams žydėjimo reikėjo laukti penkerius metus, ir apie tai, kaip mano sukurtas išorinis laukas sukūrė sąlygas 30% padidinti biologinį augalų naudingo veikimo koeficientą Sąjungos laukuose. Man kilo mintis sukurti panašaus lauko pastovų generatorių ir patalpinti jį žemės gelmėse po mūsų Pilimi. Pasakyta — padaryta. Aš sukūriau išorinio laiko generatorių, kuris užtikrinio biologinio naudingo veikimo koeficiento padidėjimą apie 30%, ir patalpinau jį po mūsų Pilimi. Tai įvyko 2003 metais. Nuo to laiko atliekami stebėjimai, kaip auga įvairūs augalai mūsų parke ir magnolijų sode...
2 Dalis. 2006 metai
... 2005 vasara buvo kaip reta karšta ir ne tik rugpjūtyje — per visus tris mėnesius temperatūra retai nukrisdavo žemiau +55° Celsijaus, ko nebuvo jau labai seniai, jeigu tik iš viso yra taip buvę. Bet tai — ne vienintelė dovana, kurią pateikė gamta praeitais metais. Visus tuos tris mėnesius Luaros slėnyje nebuvo lietaus... praeitą vasarą medžiai ir visi augaliniai „broliai“ mūsų parke ir magnolijų sode visus tris mėnesius buvo be vandens. Paprasčiausiai, nebuvo kuo juos laistyti. Šuliniai praktiškai išdžiūvo, o vandens lygis ežere nukrito tiek, kad jo labai mažai beliko ir žuvims. Vienaip ar kitaip — visi augalai atsidūrė labai sausose sąlygose. O jeigu turėti omeny, kad daugelis parko ir sodo augalų į žemę buvo pasodinti tik prieš metus ar du ir dar nebuvo suspėję atstatyti visos savo šaknų sistemos, buvo aišku, kokiose gamtinėse sąlygose atsidūrė mūsų augalai. „Paveikslo“ pilnumui priminsiu apie tai, kad jie buvo susodinti į duobes, iškastas kalkžemėje... Bet gamtos siurprizai vasaros karščiais neapsiribojo. Po gana lietingo ir niekuo neišsiskiriančio rudens, atėjo žiema. Ir tada gamta pateikė savo eilines „dovanas“.Pirmą kartą per paskutinius du šimtus metų stebuklingi Karalių Slėnio peizažai žiemos metu du kartus buvo padengti sniegu, o šaltis pasiekdavo iki -18° Celsijaus, kas savaime neįtikėtina. Neįtikėtina, bet, nepaisant to, tai faktas. Ir mūsų parkas, ir magnolijų sodas atsidūrė po sniegu... Pagal idėją, palmės ir magnolijos turėjo žūti tik nuo sniego ir šalčio, nekalbant jau apie paskutinės vasaros karščius. Esmė tame, kad vasaros periodu augalų priešinimasis Saulei visus tris mėnesius, neišvengiamai turėjo sukelti šoką augalams...
3 Dalis. 2007 metai
Balandžio pabaiga, gegužės pradžia — gamtai palankiausias laikas, kada viskas audringai bunda po žiemos miego... Bet įvykiai mūsų parke ir sode, net įskaitant pavasinį audringą prisikėlimą gyvenimui, ir net jau šiek tiek pripratus prie „stebuklų narvelyje“, vis viena stebina. Ir toliau stebiesi lauko generatoriaus poveikiu į augalus, ir tai nepaisant to, kad panašių rezultatų lyg ir lauki. Visa esmė tame, kad po mūsų pilimi esančio lauko generatoriaus poveikis pasireiškia skirtingai. Įvairūs augalai ir medžiai į generatoriaus psi-lauką reaguoja individualiai, savotiškai, atitinkamai su jų vidinėmis savybėmis ir kokybėmis, atitinkamai savai genetikai. Norint gauti maksimalų poveikį, pastoviai yra tobulinamas generatoriaus poveikis, bet tai neįmanoma neįvertinus kiekvieno augalo ypatybių. Daugelis medžių, kurie po patirto šoko buvo skaitomi žuvusiais, ir profesorius Šartjė juos pažymėjo nupjovimui, „staiga“ atgijo, kai šiek tiek buvo pakoreguotas lauko generatoriaus poveikis. Atsigavo po to, kai jie jau neberodė jokių gyvybės ženklų... Nupjovimui jau pažymėti medžiai atgijo, vieningai skleidė jaunus lapus po to, kai oficialiai buvo „užregistruota“ jų mirtis. Kaip bebūtų gaila, keletas medžių vis dėl to buvo nupjauta, tai įvyko dar iki tol, kol aš apie tai sužinojau ir pasiūliau neskubėti su likusiųjų pjovimu. Nuo šoko žuvusių medžių pjovimas buvo nutrauktas ir… daugelis iš jų „prisikėlė“ iš mirusiųjų...
4 Dalis. Pasakojimas apie vaisius ir uogas. 2008 metai
Kaip aš anksčiau rašiau straipsnyje “Gyvybės šaltinis-3”, dėl mano sukurto ir pastatyto, o vėliau, 2006 m. žiemą pakoreguoto psi-lauko generatoriaus poveiko, mūsų parko ir magnolijų sodo augalų pasaulis į tuos pasikeitimus sureagavo labai audringai, pasakyčiau, kad net netikėtai. Tos korekcijos būtinybė buvo ta, kad 2006 m. žiema Prancūzijoje buvo labai šalta. Oro temperatūra kartais nukrisdavo iki -18ºС, pagal Celsijų, periodiškai pasnigdavo, vanduo upėse ir ežeruose užšalo ir tuos vandens telkinius padengė gana storas ledas — tai buvo visiškai netikėtas reiškinys Luaros upės slėnyje. Tokios klimatinės sąlygos buvo visiškai nepriimtinos daugeliui tropinių ir subtropinių augalų, kurie jau buvo prigiję mūsų parke ir magnolijų sode. Iškilo būtinybė kažką padaryti, kad visus augalus apsaugoti nuo pražūties. Kad tai pasiekti, aš nutariau taip pakoreguoti psi-lauko generatoriaus poveikį, kad medžio syvai nebesušaltų. Jeigu medžio syvai sušąla, susidaro ledo kristalai, kurie suplėšo augalų gyvąsias ląsteles, todėl jie žūva. Vienintelis nuo to išsigelbėjimas — kokybinis medžio syvų pakeitimas, dar toks, kad susidarę vandens klasteriai negalėtų sušalti... Tokiu būdu, supratęs užduotį, aš ėmiausi ją spręsti...
5 Dalis. Gamta ir protas. 2008 metai
Žemės ūkio veikla, kuri grindžiama vulgariojo materializmo supratimu, priveda prie to, kad į dirbamą žemę supilama milijonai tonų cheminių trąšų ir cheminių nuodų, kurių tikslas „padidinti“ auginamų kultūrų derlingumą. Bet derlingumas išauga nežymiai ir tęsiasi neilgą laiką, po to šios žemės pasidaro praktiškai nederlingos. Bet tuo žala dėl chemijos naudojimo laukuose neapsiriboja. Lietaus metu chemikalai ir nuodai papuola į gruntinius vandenis, o per gruntinius vandenis — į upes, ežerus, šaltinius, šulinius. Taip chemija ir nuodai patenka į geriamą vandenį, kurį geria žmonės, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Bet ir tai dar ne viskas! Chemikalai ir nuodai iš laukų per gruntinius vandenis papuola į upes, kurios savo vandenis neša į ežerus, jūras ir vandenynus. Tokiu būdu tie chemikalai ir nuodai atsiduria jūrų, vandenynų ir ežerų vandenyje ir vandens platybėse, kurios užima tris ketvirtadalius planetos paviršiaus, laikui bėgant atneša nepataisomą žalą. Dėl to negrįžtamai suardoma vandens platybių ekologinė pusiausvyra, žūna daugelis gyvūninių ir augalinių organizmų rūšių. Vis ta pati chemija priveda prie jūrų ir vandenynų gyventojų kitų rūšių apnuodijimo, kurie jau kaip jūros produktai patenka ant žmonių stalo ir, savo ruožtu, juos nuodija. Dėl to kyla įvairiausios ligos, įskaitant vėžį, ligonių vis daugėja...
5 Dalies tęsinys. 2008 metai
Pasakojimo tęsinys apie nematytus stebuklus, kurie autoriaus sukurto unikalaus psi spinduliavimo generatoriaus dėka jau penkerius metus vyksta Levašovų valdose Prancūzijoje. Nauji nuostabūs faktai, liudijimai. Straipsnyje 28 iliustracijos.
6 Dalis. Akivaizdu ir neįtikėtina. 2008 metai
Šiais, 2008 metais suėjo penki metai nuo to momento, kai aš mūsų prancūziškose valdose patalpinau psi-lauko generatorių. Per penkis metus dėl to generatoriaus poveikio įvyko daug neįtikėtinų dalykų, - tokių, apie kuriuos net fantastai nesvajojo, kurie visada garsėjo sugebėjimais nuspėti ateities pasiekimus. Bet kai man teko susidurti su realybe, kurios dalyviu buvau aš pats, tai man pačiam buvo atradimas to, kad net daugelis fantastų buvo visuomeninio požiūrio nelaisvėje. Taip, daugelis iš fantastų pažvelgdavo į ateitį, bet... ateities egzistuojančio „mokslinio supratimo“ „proktusto lovos“ ribose. Tas supratimas atėjo po to, kai aš pats pradėjau daryti daugelį dalykų, kuriuos kiti pradėjo vadinti fantastiniais. Ir kuo toliau aš judėjau savo keliu, tuo realesni rezultatai to, ką aš dariau, rezultatai, kuriuos galima buvo „pačiupinėti rankomis“, ir tai skyrėsi ir nuo oficialios „mokslinės versijos“ ir nuo fantastų versijos! Ir priklausomai nuo to, kaip aš stūmiausi pirmyn pažindamas gamtos dėsnius, aš pradėjau suprasti tokią padėtį moksle ir fantastikoje. Šiuolaikinis mokslas savo rankomis sau išsikasė kapo duobę. Vadovaudamasi vulgariuoju materializmu, kurį reikiamu laiku mokslui pakišo socialiniai parazitai, šiuolaikinis mokslas sukūrė prietaisus, kurie leido prasiskverbti į mikro- ir makro- pasaulius. Dėl to šiuolaikinis mokslas sukaupė didžiulį kiekį faktų, kurie visiškai paneigia jo paties (mokslo) sukurtą teorinį fundamentą. Tokiu būdu, šiuolaikinis mokslas pats paneigia savo teorinį fundamentą. Riebiu „tašku“ arba paskutiniu „žemės kastuvu“, kurį šiuolaikinis mokslas užmetė ant savo nuosavo „kapo“, buvo oficialus pripažinimas to, kad šiuolaikinis mokslas kažką „žino“ tik apie 10% Visatos materijos, tuo metu, kaip apie 90% Visatos materijos neturi iš vis jokio supratimo!..
7 Dalis. Naujametiniai siurprizai. 2009 metai
Jo Didenybė Atsitiktinumas leido atrasti principialiai naują, niekam anksčiau nežinomą genų inžinerijos metodą, kai dėl psi-lauko generatоriaus poveikio galima pasiektį tų genų dominavimą, kuriuos anksčiau užgoždavo kiti, ir ne visada geriausi. Tai, pirma! O, antra, tai galima atlikti ne embriono arba žiedų apdulkinimo stadijoje, o jau visiškai susiformavusiems jauniems (ir ne tik) augalams arba kitiems gyviems organizmams! Anksčiau dėl psi-lauko generatoriaus poveikio augalams ir gyvūnams susidarydavo principialiai naujos savybės ir kokybės, kurių jie iš Prigimties niekada neturėjo, kas taip pat, visisiškai įmanoma, kad užsitvirtina mūsų valdose augančių augalų ir gyvenančių gyvų organizmų genetiniame lygmenyje, bet tai dar reikia patikrinti... Tokiu būdu, atsiranda reali galimybė ne kokioje tai tolimoje ateityje, o jau šiandiena, be kokių nors genetinių monstrų sukūrimo, pasiekti, kad jau egzistuojančioms rūšims prabustų miegantys genai, savyje turintys teigiamas kokybes ir savybes, ir taip jiems sukurti naujas kokybes ir savybes, kurių jie iš prigimties neturėjo!!! ir tai ne teoriniai išvedžiojimai, o patys tikrieji faktai, kaip, pavyzdžiui, medžio syvų neužšalimas, prie temperatūrų, net žemesnių, kaip dvidešimt laipsnių šalšio pagal celsijų tropiniuose ir subtropiniuose, visžaliuose augaluose! arba vandens sintezė augaluose, ko niekada nebuvo sukūrusi pati motinėlė gamta, tai gali suteikti neįkainojamą paslaugą žmogui žemės ūkyje ir atstatant Gamtos ekologinę pusiausvyrą!..
7 Dalis plius. Naujametiniai siurprizai tęsiasi. 2009 metai
Tęsiamas pasakojimas apie tai, kaip po sausio šalčių ir sniego, daugelis šilumamėgių augalų ir grybų pradėjo, arba toliau žydėjo ir vedė vaisius, nekreipė jokio dėmesio į ne visiškai įprastas savo gyvenimo sąlygas. Tai pasakojimas apie nematytus stebuklus, kurie tiesiog šiandiena, dabar, jau penkeri metai vyksta Levašovų valdose Prancūzijoje, kai ten buvo pastatytas autoriaus sukurtas unikalus psi-spinduliavimo generatorius. Nauji nuostabūs faktai, liudijimai, fotografijos. Straipsnyje 53 iliustracijos.
8 Dalis. Stebuklinga sala. 2009 metai
Gyvybės prabudimas pavasarį — visada Gamtos stebuklas! Pakanka tik pašildytui saulutei, ir... išoriškai mirusi Gamta prabunda iš žiemos miego, ir viskas aplink tiesiog sprogsta nuo gyvybinės Gamtos jėgos. Ir nors panašus stebuklas vyksta kiekvienais metais, bet, nepaisant to, kiekvieną kartą tai stebina vėl ir vėl! Taip kad pats savime pavasarinis gyvybės prabudimas jau yra stebuklas, bet tai, kas vyksta mūsų prancūziškose valdose, kitaip, kaip stebuklu stebukle, paprasčiausiai, pavadinti NEĮMANOMA! Mūsų valdas kitaip, kaip „stebuklų sala“, paprasčiausiai, pavadinti NEGALIMA, na, nėra kito žodžio šiuolaiknėje rusų kalboje tam, kad apsakyti visa tai, kas vyksta! Ir nors jokio stebuklo tuose reiškiniuose nėra, bet tai, kas vyksta mūsų valdose veikiant psi-generatoriui (tamsiosios materijos generatoriui), iš tikrųjų panašu į stebuklus! Panašu į stebuklus, jeigu reiškinius mūsų valdose palyginti su tuo, kas vyksta supančioje gamtoje, ir ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Midgard-žemėje! Nepaisant Gamtos turtingumo ir įvairiapusiškumo, ji (Gamta) VEIKIA AKLAI. Kaip aš jau rašiau, Gamta NETURI SĄMONĖS! Ir tą išvadą aš padariau dėl to, kad VIENOS klimatinės juostos augalai NEPRISITAIKĘ prie KITOS klimatinės juostos sąlygų! Pakanka vienos klimatinės juostos augalams pakliūti į kitos klimatinės juostos sąlygas, ir jie žūsta. Nekalbant jau apie augalus iš toli viena nuo kitos nutolusių klimatinių juostų, pavyzdžiui, ekvatorinės ir nuosaikios klimatinių juostų augalai. Augalų pernešimas iš vienos klimatinės juostos į kitą su atitinkamais klimato pasikeitimais, labai greitai priveda prie tų augalų žūties. Ir tai visiškai suprabtama: jeigu vyksta klimato pasikeitimas, tai vienos klimatinės juostos augalai žūna, o jų vietoje atsiranda augalai tos klimatinės juostos, kuri atitinka klimato pasikeitimams! Būtent tokie reiškiniai vyko visus keturis milijardus metų, kai mūsų Midgard-Žemėje egzistuoja gyvybė! Jeigu pati gamta turėtų SĄMONĘ, tai per tuos milijardus savo sąmoningo vystymosi metus, ji būtų sumąsčiusi, kad augalinių organizmų gyvybės išsaugojimui staiga atšalus, būtina pasiekti, kad MEDŽIŲ SYVAI (augalų kraujas) PRIE MINUSINIŲ TEMOPERATŪRŲ NESUŠALTŲ!
Jeigu Gamta turėtų SĄMONĘ, tai būtų sukūrusi galimybę augalams patiems sintezuoti VANDENĮ! Juk sausros metu be vandens žūva dauguma augalų ir, kaip pasekmė, tai priveda prie visos ekologinės sistemos pražūties. Jeigu Gamta turėtų SĄMONĘ, tai ji augalams nepalankią dirvą perdirbtų į geresnę arba sudarytų tokias sąlygas, kad bet kokių klimatinių juostų augalai galėtų augti bet kokiose dirvose, tame tarpe ir tokiame grunte, kuriame jie lyg ir neturėtų augti (pavyzdžiui, kalkžemėje). Jeigu Gamta turėtų SĄMONĘ, tai sukurtų tokias sąlygas, prie kurių augalai PATYS SAU SUSIKURTŲ VISA TAI, KO JIEMS TRŪKSTA OPTIMALIOMS GYVENIMO SĄLYGOMS! Nes augalai NE GYVŪNAI ir NEGALI IŠEITI ten, kur geresnės gyvenimo sąlygos!..
8 Dalis plius. Stebuklai tęsiasi. 2009 metai
“...Pasikeitimai mūsų valdose vyksta taip greitai, kad nespėji paversti žodžiais straipsniuose. Straipsnis "Gyvybės žaltinis-8” dar buvo rašomas, o įdomūs ir kartais neįtikėtini reiškiniai vyko kiekvieną dieną. Paskutinės fotografijos šiame straipsnyje buvo įdėtos 2009 m. balandžio 14 d., bet jau po kelių dienų pasirodė tai, apie ką verta pranešti smalsiam skaitytojui! Ir esmė ne vien smalsume – net per keletą dienų po straipsnio parašymo pasirodė kai kas naujo, ko nebuvo anksčiau... Tiksliau, nauja informacija buvo jau tada, kai dar nebuvo baigtas pats straipsnis, bet būtų reikėję jau trečią kartą straipsnį papildyti, o tai grėsė tuo, kad prie straipsnio dirbti būtų rekėję “amžinai”.! Kad to išvengti, aš nusprendžiau straipsnį užbaigti tokiame pavidale, koks jis buvo parašytas, o po to parašyti tęsinį. Ką aš ir darau!..” Straipsnyje 165 iliustracijos.
9 Dalis. Atgal į ateitį. 2010 metai
Per praėjusius mėnenius įvyko tiek daug naujo ir netikėto net mums patiems, nors, atrodo, mes jau turėjome priprasti prie mūsų “stebuklų” jau vien todėl, kad už tų “stebuklų” stovi mano sukurto psi-lauko generatoriaus poveikis.
Vis dėlto puiku, kad yra fotografijos – tie laike užšaldyti realaus gyvenimo įvykiai, prie kurių galima sugrįžti bet kuriuo momentu ir akivaizdžiai atstatyti viską, jau praėjus patiems įvykiams. Be fotografijų būtų neįmanoma įrodyti realių įvykių, taip kaip neįmanoma nei teoriškai nei praktiškai visiem sukurti galimybes viską pamatyti savo akimis. Fotokameros pagalba sustabdytos gyvenimo akimirkos tą problemą principialiai išsprendžia. Taip kad, būtent fotografijų dėka ir dėka to, kad Svetlana fotoaparatu stengėsi užfiksuoti visus mūsų parke ir magnolijų sode vykstančius įdomius ir neįtikėtinus įvykius, aš dabar galiu tęsti pasakojimą apie mūsų valdose vykusius stebuklus beveik praėjus metams po paskutinių įvykių, kuriuos aš aprašiau buvusiuose “Gyvybės šaltinis” straipsniuose. O per tą laiką senieji “stebuklai” ne tik neišnyko, bet pasirodė nauji! Bet viskas iš eilės...
Часть 10. Вперёд в будущее. 2010-2011 год
10 Dalis. Pirmyn į ateitį. 2010-2011 metai
Įvykius mūsų valdose, kurie vyksta veikiant “psi-lauko generatoriui” arba “tamsiosios materijos generatoriui” paskutinį kartą aš aprašiau straipsnyje “Gyvybės šaltinis-9”. Sustojo tik įvykių aprašymas, bet ne patys įvykiai. Tokia ilga pertrauka nušviečiant “stebuklus narvelyje” susijusi su tuo, kad man nuo gegužės mėnesio teko užsiiminėti koviniais veiksmais su parazitais. Nuo 2010 m. gegužės pabaigos parazitai tiesiog įsiuto ir pradėjo smūgiuoti mums su Svetlana beveik be pertraukų, įvairiais būdais ir visais lygmenimis. Ypač stipriai kliuvo Svetlanai. Po vieno iš smūgių į smegenis, Svetlana lovoje išgulėjo virš mėnesio, kurio metu man pavyko atstatyti jos atmintį, kurią parazitai norėjo sunaikinti. Parazitams tai nepasisekė. Vos tik atsigavusi po smūgio, Svetlana pradėjo dirbti su savo knygos skyriais, ruošė spausdinimui kitas knygas, toms knygoms surinko didžiulį kiekį medžiagos.
Jos pirmoji knyga ir būsimosios, beveik paruoštos spausdinimui knygos parazitams buvo pavojingesnės už branduolines bombas, jas beliko tik pernešti ant popieriaus ir... būtų pasirodę nauji jos autobiografijos ir naujų knygų skyriai. Ji labai skubėjo viską suspėti, savęs visiškai negailėjo, nors dar nebuvo sustiprėjusi nuo gauto smūgio. O juk parazitai nenutraukė savo smūgių, o atvirkščiai, matydami, kad vienas iš smūgių beveik pasiekė tikslą, savo atakas jie sustiprino. Nepaisant to, atkakliai dirbdama, Svetlana dar rado laiko daryti fotografijas eiliniam “Gyvybės šaltinio” straipsniui. Taip kad, niekas niekur nedingo...