"Galingų protėvių jėga niekur nedingo, bet kol kas miega giliu miegu.
Svarogo naktis jau pasibaigė ir tyra šviesa mums apie tai patvirtina!"

Gyvybės šaltinis

9 Dalis. Atgal į ateitį. 2010 metai

Per praėjusius mėnenius įvyko tiek daug naujo ir netikėto net mums patiems, nors, atrodo, mes jau turėjome priprasti prie mūsų “stebuklų” jau vien todėl, kad už tų “stebuklų” stovi mano sukurto psi-lauko generatoriaus poveikis.

Vis dėlto puiku, kad yra fotografijos – tie laike užšaldyti realaus gyvenimo įvykiai, prie kurių galima sugrįžti bet kuriuo momentu ir akivaizdžiai atstatyti viską, jau praėjus patiems įvykiams. Be fotografijų būtų neįmanoma įrodyti realių įvykių, taip kaip neįmanoma nei teoriškai nei praktiškai visiem sukurti galimybes viską pamatyti savo akimis. Fotokameros pagalba sustabdytos gyvenimo akimirkos tą problemą principialiai išsprendžia. Taip kad, būtent fotografijų dėka ir dėka to, kad Svetlana fotoaparatu stengėsi užfiksuoti visus mūsų parke ir magnolijų sode vykstančius įdomius ir neįtikėtinus įvykius, aš dabar galiu tęsti pasakojimą apie mūsų valdose vykusius stebuklus beveik praėjus metams po paskutinių įvykių, kuriuos aš aprašiau buvusiuose “Gyvybės šaltinis” straipsniuose. O per tą laiką senieji “stebuklai” ne tik neišnyko, bet pasirodė nauji! Bet viskas iš eilės...

Часть 10. Вперёд в будущее. 2010-2011 год

10 Dalis. Pirmyn į ateitį. 2010-2011 metai

Įvykius mūsų valdose, kurie vyksta veikiant “psi-lauko generatoriui” arba “tamsiosios materijos generatoriui” paskutinį kartą aš aprašiau straipsnyje “Gyvybės šaltinis-9”. Sustojo tik įvykių aprašymas, bet ne patys įvykiai. Tokia ilga pertrauka nušviečiant “stebuklus narvelyje” susijusi su tuo, kad man nuo gegužės mėnesio teko užsiiminėti koviniais veiksmais su parazitais. Nuo 2010 m. gegužės pabaigos parazitai tiesiog įsiuto ir pradėjo smūgiuoti mums su Svetlana beveik be pertraukų, įvairiais būdais ir visais lygmenimis. Ypač stipriai kliuvo Svetlanai. Po vieno iš smūgių į smegenis, Svetlana lovoje išgulėjo virš mėnesio, kurio metu man pavyko atstatyti jos atmintį, kurią parazitai norėjo sunaikinti. Parazitams tai nepasisekė. Vos tik atsigavusi po smūgio, Svetlana pradėjo dirbti su savo knygos skyriais, ruošė spausdinimui kitas knygas, toms knygoms surinko didžiulį kiekį medžiagos.

Jos pirmoji knyga ir būsimosios, beveik paruoštos spausdinimui knygos parazitams buvo pavojingesnės už branduolines bombas, jas beliko tik pernešti ant popieriaus ir... būtų pasirodę nauji jos autobiografijos ir naujų knygų skyriai. Ji labai skubėjo viską suspėti, savęs visiškai negailėjo, nors dar nebuvo sustiprėjusi nuo gauto smūgio. O juk parazitai nenutraukė savo smūgių, o atvirkščiai, matydami, kad vienas iš smūgių beveik pasiekė tikslą, savo atakas jie sustiprino. Nepaisant to, atkakliai dirbdama, Svetlana dar rado laiko daryti fotografijas eiliniam “Gyvybės šaltinio” straipsniui. Taip kad, niekas niekur nedingo...

Puslapiai